Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Bretkūnas
- Daukša
- Husovianas
- Jevlašauskis
- Kulvietis
- Lietuvos metraščiai
- Mažvydas
- Mykolas Lietuvis
- Radvanas
- Radvilas Našlaitėlis
- Sapiega
- Vitelijus
- Volanas
- Bokačas
- Petrarka
- Rablė
- Roterdamietis
- Šekspyras
- Vijonas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Volanas
Andrius Volanas (1530–1610) – LDK religinis ir politinis veikėjas, religinių, publicistinių ir politinių kūrinių autorius, vienas žymiausių XVI a. antrosios pusės–XVII a. pradžios LDK protestantų mąstytojų. Gimė Silezijos (dab. Vakarų Lenkija) vokiečių šeimoje, studijavo Frankfurto prie Oderio universitete. Nuo 1547 m. gyveno Lietuvoje, tarnavo kunigaikščio Mikalojaus Radvilo Rudojo, kuris 1550 m. jį išsiuntė studijoms į Karaliaučiaus universitetą, dvare. Grįžęs tęsė tarnybą Radvilams, o nuo 1568 m. buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretorius. Šias pareigas ėjo valdant Žygimantui Augustui, Steponui Batorui ir Zigmantui Vazai. Mirė Bijutiškių (Vilniaus apskr.) dvare.Volanas sukūrė ir išleido daugiau nei trisdešimt veikalų, paliko rankraštinių kūrinių. Didžioji jo palikimo dalis yra lotyniška, dalis kūrinių parašyti lenkų kalba. Nuo ankstyvos jaunystės Volanas buvo protestantas. Nors jo religinei pasaulėžiūrai nemažą įtaką turėjo liuteronizmas, ypač Pilypo Melanchtono mokymas, tačiau jau nuo 1566 m. savo konfesinę tapatybę Volanas apibrėžė kaip helvetišką, tai yra susietą su Šveicarijos reformatų (kalvinistų) religiniu mokymu, kurio lyderiai buvo Jonas Kalvinas ir Henrikas Bulingeris. Tuo pačiu metu, iš dalies paties Volano pastangomis, išryškėjo ir visos Lietuvos Evangelikų (protestantų) bažnyčios akivaizdus posūkis į šveicariškojo kalvinizmo pusę. XVI a. pabaigoje Volanas buvo pagrindinis Lietuvos Reformatų bažnyčios lyderis, susisteminęs jos mokymą. Šiam tikslui jis paskyrė daug religinio pobūdžio veikalų. Volanas gyveno ir kūrė smarkiausių religinių kovų ir ginčų laikotarpiu, todėl yra ir vienas žymiausių Lietuvos religinių polemistų. Gindamas reformatų idėjas ir mokymą Volanas kovojo dviem kryptimis. Polemizavo su Katalikų bažnyčios doktrinos atstovais (ypač jėzuitais) ir ginčijosi su LDK Reformacijos metu susiformavusiomis radikalių religinių doktrinų, tokių kaip antitrinitorizmas (dieviškosios Trejybės kritika) ar anabaptizmas (vaikų krikšto kritika), lyderiais. Volanas karštai gynė pagrindines protestantų religines tiesas (išganymą per tikėjimą, predestinacinę – Dievo nulemtą – žmogaus būtį), pasisakė prieš religinę hierarchiją, šventųjų ir jų atvaizdų garbinimą. Kalvinizmo mokymas turėjo įtakos Volano kūrybai. Visuose savo kūriniuose jis aukštino žmogaus veiklą ir darbą visuomenės labui. Žmogų Volanas laikė Dievo pašauktu įvykdyti savo misiją. Idealiu tokio gyvenimo pavyzdžiu, nepaisant religinių skirtumų, Volanas manė esant Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį, politiką ir valstybės veikėją, kurio dorybes vainikavo istorinė kelionė ir mūrinio Nesvyžiaus miesto statyba. Našlaitėliui Volanas parašė jo gyvenimą šlovinančią panegiriką.
Volano kūrinys Apie politinę arba pilietinę laisvę (1572) – žymiausias XVI a. antrosios pusės Renesanso Lietuvos socialinės politinės minties pavyzdys. Penkiolikos dalių traktatas parašytas netrukus po to, kai buvo priimtas Antrasis Lietuvos Statutas (1566), kuris, Volano nuomone, turėjo nemažai trūkumų. Traktate Volanas pateikė ankstyvųjų Naujųjų amžių liberaliosios pasaulėžiūros pagrindus. Visuomenę jis matė ne kaip hierarchinę piramidę, bet kaip iš lygiateisių ir vienodos svarbos luomų sudarytą organizmą, kurio veiklą reguliuoja visiems bendri įstatymai. Volanas nepripažino dvasininkų luomo ir visuomenės darną grindė trijų luomų – kilmingųjų (karių), miestiečių ir žemdirbių – santykiais. Tik tokia visuomenė, kuri laikosi visiems bendrų įstatymų ir kurioje bausmės už įstatymo pažeidimus yra visiems vienodos, Volano teigimu, gali vadintis pilietine ir laisva. Atskiras individas, įsipareigojęs visuomenei ir ugdantis savo dorybes, yra pagrindinis tokios visuomenės elementas. Vienas liberaliausių Volano minties aspektų buvo teiginys, jog asmens vertė nėra įgimta ir nepriklauso nuo luomo: „šaunumas nei pagal kilmę, nei gamtos duodamas, bet pelnomas ryžtingu darbu“. Nepaisant liberalios visuomenės sampratos, Volanas buvo ypač griežtus moralės reikalavimus jai kėlęs mąstytojas. Todėl kai kuriuos santūrumą, nuosaikumą ir krikščioniškąją moralę pažeidžiančius poelgius (pavyzdžiui, girtuokliavimą, paleistuvavimą) Volanas taip pat siūlė reguliuoti bausmėmis.
Dainora Pociūtė-Abukevičienė